Dereko Walcotto "Sapnas ant Beždžionės kalno" (1967): kultūras sujungianti pjesė ir Karibų kreolų poetikos pirmtakė

Dream on Monkey Mountain (1967) which is considered one of Derek Walcott’s theatrical masterpieces is the model par excellence defined as “mulatto style,” where different theatrical methods and experiences merge. The play was inspired by places and people known to the author since his childhood spent in the Caribbean. The influence of Nō and Kabuki theatre is also recognizable in the drama. There are also references to the history of the Gospel, to texts by Georg Büchner and August Strindberg, Miguel de Cervantes or the early theatre of Federico García Lorca, while the main character recalls Peer Gynt (1867) by Henrik Ibsen or The Emperor Jones (1920) by Eugene O’Neill. The article analyses to what extent Walcott’s play illuminated the publication of Éloge de la créolité (1989), a manifesto written almost 20 years later by three Martinican authors, Jean Bernabé, Patrick Chamoiseau, and Raphäel Confiant, and which greatly contributed to the international dissemination of the concept of Créole and creolization. The analysis allows to extend the idea of créolité to the Walcottian corpus.Sapnas ant Beždžionės kalno (1967), vienas iš Dereko Walcotto teatro šedevrų, yra modelis par excellence to, ką jis apibrėžia kaip „mulatų stilius“, kuriame susilieja skirtingi teatro metodai ir patirtys. Pjesę įkvėpė vietos ir žmonės, dramaturgui gerai pažįstami iš Karibuose praleistos vaikystės. Dramoje taip pat atpažįstama Nō ir Kabuki teatro įtaka. Joje taip pat nesunku rasti nuorodų į gospelio istoriją, Georgo Büchnera’os ir Augusto Strindbergo tekstus, Miguelį de Cervantesą ar ankstyvąjį Federico García Lorca teatrą. O pagrindinis veikėjas primena Henriko Ibseno Perą Giuntą (1867) ar Eugene O’Neillo Imperatorių Džonsą (1920). Straipsnio tikslas yra parodyti Walcotto pjesės sąsajas su po beveik 20 metų trijų Martinikos autorių, Jeano Bernabé, Patricko Chamoiseau ir Raphäelio Confianto, parašytu manifestu Éloge de la créolité (1989), ypač prisidėjusiu prie kreolų sąvokos ir kreolizacijos sklaidos. Manifesto analizė leidžia kreolų idėją išplėsti ir pritaikyti visiems Walcotto kūriniams